Nerimas gana dažnas reiškinys visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tačiau per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina ir gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę. Socialinis nerimas yra dažnai pasitaikantis emocinis sutrikimas, dažniausiai jo pradžia (90 proc.) yra paauglystėje maždaug nuo 13 metų. Paauglystė yra sudėtingas laikas, kai jaunuoliai susiduria su įvairiais fiziniais, socialiniais ar emociniais pokyčiais. Paaugliams ir šiaip būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Socialinis nerimas kyla socialinėse situacijose: kai jaunuolis gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba galvoja, jog jį kiti kritikuos. Pagrindinė mintis, kuri sukasi jaunuolių galvoje „ką kiti pagalvos?“.
Paprastas nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius, nemalonius įvykius, o socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas – jis kyla tose situacijose, aprašytose aukščiau. Nerimas pasireiškia per:
- fizinius pojūčius (nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas);
- per akademinius rezultatus – sunkiau mokytis, nebaigiama mokykla;
- per emocijas – dirglumas, verksmingumas, bloga nuotaika, pyktis ir pan;
- per elgesį – tampa labiau izoliuoti, vengia socialinių situacijų, per valgymo sutrikimus, žalingus įpročius arba atvirkščiai stengdamiesi paslėpti savo nerimą susikoncentruoja į draugus.
Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, jis neturi konkretumo ir yra įsivaizduojamas, todėl nėra lengva su juo kovoti. O baimės jausmas yra atsakas į jau atpažintą pavojų ar grėsmę ir žmonės pajėgūs įvardinti ko jie bijo ir kodėl.
Kuo nerimas gali būti naudingas? Visos emocijos, jausmai yra naudingos ir reikalingos. O nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, skatina veikti ir įveikti kliūtis. Tai gi nerimas gali būti stipri paskata veikti arba elgtis teisingai. Tarkim, kitą savaitę mokykloje kontrolinis darbas. Dėl to, nerimaudamas jaunuolis, šią savaitę tikriausiai prisivers daugiau pasimokyti. Tikėtina, kad tuomet gaus geresnį pažymį. Deja, bet yra jaunuolių, kurių mintis užvaldo nekontroliuojamas nerimas. Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti tų socialinių situacijų, pavyzdžiui viešai kalbėti, atsakinėti prieš klasę, pristatinėti savo projektus, dalyvauti mokyklų renginiuose, visai būdais išsisukinėti, pradeda naudoti pagalbines priemones, laukdami nusiraminimo – vartoja elektronines cigaretes, marihuaną ar kitas narkotines medžiagas, raminamuosius, alkoholį arba deda per dideles pastangas pavyzdžiui, viską mokosi atmintinai, nuolatos repetuoja ir modeliuoja situacijas, vengia viešai kalbėti, bendrauti ir pan. Dažnai jaunuoliai bando paslėpti savo nerimą ir kūno reakcijas (raudonį, rankų drebulį, prakaitavimą ir pan.) pagalbinėmis priemonėmis: kapišonas ant galvos, per dideli rūbai, pastovus lindėjimas telefone, merginos naudodamos per gausų makiažą. Toks vengimas situacijų ir saugumo suteikiantis elgesys jaunuoliams neleidžia mokytis, augti, tobulėti ir patirti naujų patirčių. Tai labai apriboja, uždaro savyje. Jaunuoliai būna žemesnės savivertės, jie gali nebaigti mokyklos, jiems sunkiau bus integruotis į suaugusiųjų gyvenimą, realizuoti save.
Žinant bei matant su kuo tenka susidurti jaunuoliams, suaugę asmenys (tėvai/globėjai, pedagogai, pagalbos specialistai) gali padėti ugdyti jaunuolių savimonę ir savivertę, skatinant bendravimą nuo ankstyvo amžiaus taip išvengiant socialinio nerimo vystymosi neigiama prasme. Parama ir jaučiamas supratingumas iš aplinkos gali padėti paaugliams jaustis saugiau ir labiau pasitikėti savimi. Taip pat svarbu, kad jaunuoliai žinotų apie socialinį nerimą ir jo simptomus, kad jie patys galėtų atpažinti problemą ir kreiptis pagalbos. Taip bendromis pastangomis bus išvengta rimtų sveikatos sutrikimų (depresijos, savižalos, apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis, priklausomybių) ar netgi tragiškų įvykių (savižudybių). Jaunuolius jaučiančius socialinį nerimą, kankina vienišumo, nereikalingumo jausmas.
Socialinio nerimo priežastys gali būti įvairios. Įtakos tam gali turėti genetiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, griežta tėvų kontrolė ar perdėtas kritikavimas gali lemti žemesnę savivertę, tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo svajones ir pan.. Įtakos turi kūno pokyčiai, neigiamos patirtys (patyčios, priekabiavimas) ar vyraujančios socialinės normos ir lūkesčiai, ypač paauglių tarpe, kurie patiria didelį spaudimą prisitaikyti ir būti priimtam.
Štai keletas patarimų kaip jaunuoliai gali sau padėti:
- Pagalvoti, ar nerimaujama pagrįstai. Dažniausiai tai parodo, kai nerimas nepadeda rasti sprendimo, o tik apsunkina padėtį arba pats tampa problema.
- Rašyti dienoraštį. Gyvenimo ir emocijų stebėjimas gali padėti įvertinti, pamatyti kas sukelia neigiamus jausmus bei kas padeda pasijusti geriau.
- Išmokti susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Kai aplinkybių pakeisti negali, – keisk savo požiūrį.
- Išsipasakoti. Patarimų gali duoti kuris iš tėvų ar patikimas draugas.
- Atpažinti, pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos – profesionalios pagalbos gali suteikti psichologas mokykloje (nemokamai), Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (nemokamai), asmens sveikatos įstaigose, psichikos sveikatos centruose, privatūs psichologai. Galimos nuotolinės konsultacijos telefonu ar socialinėmis bendravimo programomis. Nemokamos konsultacijos: https://paneveziorvsb.lt/apie-mus/kontaktai/
- Mokymasis grįžimo į realybę technikų – meditacijų, kvėpavimo, dėmesio fokusavimo ir pan.
- Nusistatyti savo prioritetus. Valdyti savo laiką ir energiją.
- Užsiimti tuo kas teikia malonumą, atpalaiduoja.
Nereikėtų socialinio nerimo painioti su drovumu. Drovumas, tai įgimta žmogaus charakterio savybė, bruožas. Drovus žmogus ne visada kenčia nuo socialinio nerimo. Drovūs jaunuoliai dažnai yra užgožiami aktyvių ir energingų jaunuolių, todėl drovumas gali atrodyti kaip problema. Tačiau, jei jaunuolis priima tą savo drovumą, tada atsiskleidžia jo privalumai – drovūs žmonės yra labai empatiški – jautriau reaguoja į kitus žmones ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius, su jais nori bendrauti kiti, jie yra patikimi. Drovūs jaunuoliai mokosi iš savo sunkumų, todėl taip galima išvengti socialinio nerimo sutrikimo.
Mokslininkai nustatė, kad Z karta, gimusi nuo 2003 metų, bus socialiai atsargesni ir drovesni. Gerokai drovesni nei vadinamoji tūkstantmečio karta. Dar didesnis Z kartos drovumas išryškėjo po Covid-19 pandemijos. Įdomu tai, kad Y kartos (gimusieji 1984 – 2003 m.) drovumui pandemija didelės reikšmės neturėjo. Buvimas socialiniuose tinkluose galėjo padidinti socialinį nerimą ir lemti didesnį jautrumą bei baimę galvojant, kaip tave vertina kiti. Visa tai sukūrė drovesnę kartą, kuriai drąsiausia bendrauti iš už kitos pusės ekrano. Čia laukia didelis visų įsitraukimas ir iššūkis, lavinant jaunuolių socialinius įgūdžius: mokantis bendrauti, mažinant baimes ir socialinį nerimą.
Socialinis nerimas yra rimta problema, kuri gali labai apsunkinti jaunuolių gyvenimą. Abipusis supratimas apie šios būklės priežastis, simptomus ir pagalbos galimybes yra svarbus žingsnis siekiant padėti jaunuoliams įveikti socialinį nerimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, įgyti pasitikėjimo savimi ir sėkmingai įveikti socialinius iššūkius jau dabar. Tokiu būdu jaunuoliai gebės atitinkamai reaguoti mokykloje bei išsiugdys tvirtesnį socialinį atsparumą ateityje ir ras savo vietą pasaulyje.
Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės
Dovilė Švabinskienė ir Deimantė Kirvelienė
Fotografija iš https://www.pexels.com/
Literatūros šaltiniai:
3.https://lsmu.lt/cris/entities/publication/43cc380d-ea5a-4dc9-aaab-11713d66da55
- https://lengvosmintys.lt/socialinis-nerimas/
- https://pagalbasau.lt/nerimo-testas/
- https://www.psichologijatau.lt/jaunima-uzvaldo-drovumas/
- https://upesteka.lt/paaugliu-nerimas-kada-kreiptis-pagalbos/