Spalis visame pasaulyje skiriamas supratimui apie krūties vėžį didinti. Šį mėnesį siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vieną dažniausių moterų onkologinių ligų, skatinti rūpintis savo sveikata, atpažinti galimus ligos požymius ir reguliariai dalyvauti krūties vėžio prevencinėse programose.

Krūties vėžys – tai liga, kurią svarbu nustatyti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika suteikia daugiau gydymo galimybių ir gali pagerinti gydymo rezultatus. Todėl žinios, dėmesys savo kūnui ir laiku atliekami tyrimai yra itin svarbūs.

Krūties vėžys išsivysto, kai krūties audinio ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir gali suformuoti piktybinį naviką. Liga dažniausiai nustatoma moterims, tačiau ja gali susirgti ir vyrai. Krūties vėžio atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Rizika didėja su amžiumi, ją gali veikti paveldimumas, šeimoje buvę krūties ar kiaušidžių vėžio atvejai, tam tikri hormoniniai veiksniai, alkoholio vartojimas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Vis dėlto liga gali išsivystyti ir neturint aiškių rizikos veiksnių.

Krūties vėžys ankstyvoje stadijoje gali nesukelti jokių simptomų. Todėl svarbu ne tik stebėti savo savijautą, bet ir dalyvauti profilaktiniuose tyrimuose.

Galimi ligos požymiai:

• naujai atsiradęs guzelis ar sukietėjimas krūtyje arba pažastyje;
• pakitusi krūties forma, dydis ar kontūras;
• įdubusi, paraudusi ar kitaip pakitusi krūties oda;
• spenelio įtraukimas ar neįprastos išskyros, ypač kraujingos;
• nepraeinantis vienos krūties skausmas ar kiti neįprasti pokyčiai.

Pastebėjus tokius požymius, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, net jei neseniai atliktas profilaktinis tyrimas buvo normalus. Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau juos svarbu įvertinti.

Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa, kurios metu moterims atliekamas mamografinis tyrimas – krūtų rentgenologinis tyrimas, padedantis aptikti pakitimus dar prieš atsirandant simptomams.

Pagal Lietuvoje galiojančią programą 45–74 metų (imtinai) moterims mamografinis tyrimas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kas dvejus metus. Norint pasitikrinti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir išduos siuntimą, jei tyrimas priklauso pagal programą.

Svarbu prisiminti, kad simptomų turinčioms moterims nereikėtų laukti, kol ateis laikas dalyvauti prevencinėje programoje – būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus diagnostinius tyrimus.

Kaip galime sumažinti riziką?

Ne visų krūties vėžio atvejų galima išvengti, tačiau sveiki kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti riziką:

• reguliariai judėkite ir būkite fiziškai aktyvūs;
• palaikykite sveiką kūno svorį;
• ribokite arba atsisakykite alkoholio;
• rinkitės įvairią ir subalansuotą mitybą;
• domėkitės savo krūtų būkle ir neatidėliokite apsilankymo pas gydytoją pastebėję pokyčių;
• dalyvaukite jums priklausančiose prevencinėse programose.

Supratimo apie krūties vėžį mėnuo primena, kad sveikatos priežiūra neturėtų apsiriboti vienu spalio mėnesiu. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai, dėmesys savo kūnui ir laiku kreipiamasi medicininė pagalba yra svarbūs visus metus.Skirkite laiko savo sveikatai – pasitikrinkite, pasikalbėkite su gydytoju ir paskatinkite tai padaryti artimas moteris.
Ankstyvas ligos nustatymas gali išgelbėti gyvybę.

 

Vaikų ir jaunimo priežiūros specialistė
Aušra Rešimavičienė

 

Naudota informacija:

1.https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ligu-prevencijos-programos/kruties-vezio-prevencija/
2.https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/breast-cancer
3.https://www.cancer.gov/types/breast/causes-risk-factors
4.https://nvi.lt/vezio-tipas/prevencija/
5.https://cancer-code-europe.iarc.who.in