Š.m. spalio 21 dieną Ėriškių ir Daukniūnų bendruomenėse lankėsi psichologė Goda Maksimyčevaitė ir skaitė paskaitas „Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui“.

Šiandien daugelis žmonių gyvena nuolatiniame skubėjime – darbas, šeima, technologijos, informacijos srautas. Visa tai sukuria nuolatinį įtampos foną, kuris vadinamas chronišku stresu. Nors trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas – padeda susikaupti, išspręsti problemas ar apsiginti pavojingose situacijose – ilgalaikis stresas turi priešingą poveikį. Jis tyliai ardo organizmą iš vidaus, skatindamas daugelio ligų, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) bei cukrinio diabeto (CD), atsiradimą.

Stresas – tai organizmo reakcija į iššūkius, pavojus ar pokyčius. Kai žmogus patiria stresinę situaciją, smegenys suaktyvina hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HHA) ašį. Ši sistema išskiria streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Jie padidina širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje – tai paruošia kūną veikti („kovok arba bėk“ reakcija).

Trumpalaikis stresas yra natūralus ir netgi naudingas – jis padeda susikoncentruoti, mobilizuoti energiją. Tačiau kai įtampa tampa kasdieniu palydovu, organizmo reakcijos nebeprisitaiko – jos virsta žalingomis.

Vis dėlto, kai stresas tampa nuolatinis, organizmo reakcijos nebeprisitaiko, o tampa žalingos. Ilgalaikis stresas trikdo hormonų pusiausvyrą, silpnina imunitetą, skatina uždegiminius procesus ir daro tiesioginį poveikį širdies bei medžiagų apykaitos sistemoms.

Ilgalaikis stresas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių:

• Padidėja kortizolio lygis, kuris ilgainiui sutrikdo imuninę sistemą, skatina uždegiminius procesus.
• Sutrinka miegas, o miego trūkumas didina nerimą ir kraujospūdį.
• Keičiasi žarnyno mikrobiota, o tai turi įtakos serotonino gamybai (apie 90 proc.serotonino gaminama žarnyne). Tai paaiškina, kodėl stresas tiesiogiai veikia nuotaiką ir emocijas.
• Raumenų įtampa sukelia galvos, kaklo ir pečių skausmus.
• Emociniai simptomai – nerimas, dirglumas, nuovargis – ilgainiui virsta psichosomatiniais sutrikimais.Emocinis stresas neretai pasireiškia ir fiziškai. Įtampos sukeltas raumenų susitraukimas sukelia kaklo, pečių ir galvos skausmus. Ilgainiui šie simptomai tampa lėtiniu skausmo sindromu. Psichosomatinės reakcijos rodo, kad emocijos ir kūnas glaudžiai susiję – užsitęsęs nerimas ar įtampa gali skatinti širdies ritmo sutrikimus, virškinimo problemas bei gliukozės apykaitos sutrikimus.

Širdies veikla tiesiogiai priklauso nuo streso hormonų. Kortizolis ir adrenalinas verčia širdį dirbti sparčiau, kraujagysles – susiaurėti. Tai naudinga trumpam, tačiau ilgainiui:

• padidėja arterinis kraujospūdis,
• greitėja aterosklerozės (kraujagyslių „kalkėjimo“) procesai,
• didėja širdies smūgio ir insulto rizika.

Psichologinis stresas taip pat gali skatinti nesveikus įpročius: rūkymą, persivalgymą, alkoholio vartojimą ar fizinio aktyvumo stoką – visus širdies ligų rizikos veiksnius.

Ilgalaikis stresas skatina gliukozės išsiskyrimą iš kepenų į kraują. Tai naudinga trumpai (kai reikia energijos), tačiau nuolat aukštas kortizolio lygis lemia:

• insulino atsparumą (ląstelės mažiau reaguoja į insuliną),
• padidėjusį cukraus kiekį kraujyje,
• II tipo cukrinio diabeto išsivystymą ar jo kontrolės sunkumus sergantiesiems.

Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys daug emocinio streso, dažniau turi svorio problemų ir prastesnę gliukozės kontrolę.

Stresas nėra vien emocinė būsena – tai cheminė grandinė organizme. Kai ši grandinė nuolat aktyvuota, kūnas „perdega“. Tai galima palyginti su varikliu, kuris visą laiką dirba aukštomis apsukomis – ilgainiui jis perdega.

Lėtinis stresas trikdo hormonų balansą, sukelia uždegiminius procesus, kurie šiandien laikomi daugelio ligų – nuo depresijos iki širdies infarkto – pagrindu.

Stresas gali pasireikšti:

• Fiziškai – raumenų įtampa, galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai;
• Emociškai – nerimas, irzlumas, motyvacijos stoka;
• Elgesiu – vengimas, persivalgymas, piktnaudžiavimas medžiagomis.

Valdyti stresą padeda:

• Reguliarus fizinis aktyvumas – sportas mažina kortizolio kiekį, skatina endorfinų išsiskyrimą;
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, meditacija;
• Socialinis palaikymas – pokalbiai su artimaisiais ar specialistu;
• Sveika mityba – pakankamai baltymų, skaidulų, vandens ir magnio;
• Miegas – bent 7–8 valandos per parą.

Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau jo valdymas – būtina sąlyga gerai sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, bet chroniškas stresas virsta tiksinčia bomba, paveikiančia širdį, kraujagysles, cukraus apykaitą, imuninę sistemą ir net emocinę pusiausvyrą. Rūpindamiesi psichologine sveikata, mes kartu rūpinamės ir fizine. Todėl svarbu stabtelėti, įsiklausyti į save ir ieškoti būdų sumažinti įtampą kasdienybėje – kad stresas netaptų liga.

Naudoti šaltiniai

1. https://www.apa.org/topics/stress/body
2. https://www.health.harvard.edu/staying-healthy/the-long-term-effects-of-stress
3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)
4. https://www.cdc.gov/diabetes/managing/mental-health.html
5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5579396/
6. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Psichologinis stresas ir jo įtaka sveikatai. https://lsmuni.lt
7. VU Medicinos fakultetas. Streso poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. https://www.mf.vu.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė