Balandžio mėnesį Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniai dalyvavo užsiėmimuose apie sveiką ir tvarią mitybą. Trečios klasės mokiniai stebėjo nuotolinę įdomiąją pamoką „Užauginta Lietuvoje. Sveikų skonių kelionė“. Mokiniai susipažino su augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiais. Kartu su heroje Asta ir Pipiru svečiavosi pas sodininką Algirdą Amšiejų, kuris pasakojo, kaip reikia pasodinti obelį, kiek daug meilės ir kantrybės skirti reikia gamtai. Supažindino su obuolių rūšimis ir patarė vaikams, dažniau valgyti obuolius, nes jie padeda apvalyti ir išlaikyti sveikesnius dantis. Ūkininkas Domas papasakojo kaip prasideda ir tęsiasi jo diena karvių ūkyje. Mokiniai sužinojo, kodėl svarbu patikrinti gyvūnų sveikatą ir maisto atsargas, ką ūkininkas daro su karvės pienu, pademonstravo, kaip jos melžiamos. Mokiniai buvo nustebę, kad karvė maistą virškina keturiais skrandžiais. Kad darbuotojai darbe būtų energingi ir geros nuotaikos, o karvės duotų daugiau ir kokybiško pieno, ūkyje skamba muzika. Po pamokos diskutavome iš kur atkeliauja maistas, kas geriau – maistas iš vietinio ūkininko, ar atvežtas iš kitos šalies, kokia maisto tiekimo grandžių svarba. Mokiniai atliko užduotis: pildė sveikų įpročių kalendorių, nagrinėjo ūkininko Domo pateiktą tekstą, iš pateiktų žodžių (pienas, sveikata, ūkis, Lietuva, visada) kūrė skanduotę, „Lietuvišką sodelį“, sėjo į žemę sėklytes. Rūšiuodami maisto produktus augintus Lietuvoje ir kitose šalyse, žaidė judrų žaidimą „Arti-toli!“. Sužinoję daug įdomaus, savo žinias pasitikrino viktorinoje „Sveikų skonių kelionė“.
Pas 10 klasės mokinius lankėsi sveiko laisvalaikio šeimai studijos edukatorė Justina. Užsiėmimo metu, lektorė vaizdžiai papasakojo ir parodė, kur slypi nematomas cukrus, druska, paaiškino, kokią žalą sveikatai daro perteklinis jų vartojimas. Nors ląstelėms išgyventi ir būtina gliukozė, per didelis jos kiekis žalingas sveikatai. Perteklinis cukraus vartojimas slopina imuninę sistemą, sutrikdo mineralų balansą, „ištraukia“ iš kaulų kalcį, kas per ilgesnį laiką veda į osteoporozę. Nors cukraus skonis yra saldus, patekęs į organizmą jis jį rūgština – pakeičia rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, skatina blogojo cholesterolio gamybą ir sumažina gerąjį cholesterolį. Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ir fermentacija labai skatina vežinių ląstelių dauginimąsi, ankstyvą senėjimą ir odos susiraukšlėjimą. Be to cukrus sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, nes jis nusėda ant kraujagyslių sienelių. Nors druska ir yra gyvybiškai svarbus cheminis junginys (NaCl) Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes per didelis vartojamas druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos priežastimi. Arterinė hipertenzija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei šlapimo išsiskyrimo sistemos ligomis, taip pat tokiais kraujotakos sutrikimais kaip galvos smegenų insultas. Mokslinių tyrimų duomenimis per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, nutukimu. Mokiniams pateiktos rekomendacijos kaip reguliuoti šių produktų suvartojimo kiekį per dieną, paaiškinta kodėl svarbu skaityti etiketes. Lektorė supažindino su riebalų rūšimis ir paaiškino jų naudą bei žalą sveikatai. Pakalbėta apie kenksmingiausią riebalų rūšį- transriebalus, kurie dažnai aptinkami perdirbtuose maisto produktuose ir gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį, o gerojo cholesterolio kiekį sumažinti. Sveiki riebalai, ypač augaliniai, reikalingi organizmui. Jie gali suteikti energijos, palaikyti ląstelių augimą ir padėti organizmui įsisavinti svarbiausias maistines medžiagas. Taigi, ne visi riebalai yra vienodi, reikėtų dėmesį atkreipti į riebalų kokybę, o pasirinkę tinkamus, galima labai pagerinti savo bendrą sveikatą. 8 klasės mokiniai dalyvavo viktorinoje „Sveikos mitybos ABC“. Viktorinos metu mokiniai pagilino žinias apie sveikatai palankią mitybą.
Visi suprantame, kad sveika mityba gerina savijautą, stiprina imunitetą, mažina ligų riziką ir padeda kontroliuoti svorį. Tad reikėtų dažniau rinktis sveiką ir įvairų maistą, neapdorotus arba minimaliai perdirbtus maisto produktus, kurie gausūs vitaminais, mineralais, antioksidantais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Tai ne tik daržovės ar vaisiai, bet ir viso grūdo produktai, gerųjų riebalų šaltiniai bei baltyminis maistas. Viena iš patogiausių priemonių sužinoti, kiek ir kokio maisto reikėtų vartoti, yra sveikos mitybos piramidė. Ja ir reikėtų vadovautis, nes ji parodo, kaip galima subalansuoti mitybą, kur daugiausia turėtų sudaryti skaidulinis maistas: daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai. Šiuose produktuose be vitaminų, mineralų ir antioksidantų, gausu ir maistinių skaidulų.
Skaidulos yra be galo naudingos sveikatai: jos saugo nuo vidurių užkietėjimo, skatina gerųjų bakterijų veiklą, mažina daugelio ligų riziką ir netgi gali padėti numesti svorio. Svarbu, kad maistas būtų šviežias, nes jis tinkamiausias sveikatai. Jeigu valgome ką tik pagamintą maistą, jo biologinė vertė yra pati didžiausia. Kalbant apie tvarią mitybą, siūlome prisiminti vieną elementarią taisyklę: kuo arčiau mūsų gyvenamosios vietos gaminamus produktus rinksimės, tuo, tikėtina, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darysime. Vien jau dėl to, jog, trumpinant transportavimo grandinę, mažinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis. O, jei vieną ar kitą produktą pirksime tiesiai iš ūkininkų rankų, taršos visai išvengsime. Svarbu rinktis sezoninius, vietinius, ekologiškus, be cheminių medžiagų užaugintus produktus. Jie yra skanesni ir žinoma, sveikesni. Maisto švaistymas vis dar išlieka didele problema tiek globaliu mastu, tiek ir kiekvienoje šeimoje. Tačiau išsiugdžius tinkamus apsipirkimo įpročius ir išmokus teisingai naudoti maisto produktus, didžiąją maisto dalį, kurią dabar tiesiog išmetame, galėtume sunaudoti. Planuoti savo pirkinių krepšelį taip pat būtina. Dienotvarkėje, kiekvieną savaitę turėtų atsirasti užduotis „Sudaryti savaitės valgiaraštį ir reikiamų pirkinių sąrašą“. Tokiu būdu mažinama maisto švaistymo rizika, taupomi pinigai, o lėkštėje, atsidurs sveikesni, labiau subalansuoti patiekalai. Maitindamiesi tvariau ir diegdami teisingus gyvensenos įpročius vaikams nuo mažens, dėl Žemės ateities padarome gerokai daugiau nei galbūt patys manome. Tad galime drąsiai dėti lygybės ženklą tarp sveikos gamtos ir sveiko žmogaus.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė