Sveikatai palanki mityba – tai subalansuota, moksliškai pagrįsta mityba, kurios esmė yra ką, kaip ir kiek suvalgyti. Žmogus, kaip asmenybė, formuojasi visą gyvenimą. Mityba yra vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, veikiančių sveikatą. Ligų profilaktikai svarbu ne tik vartoti saugų maistą, bet ir išmanyti sveikos mitybos principus. Visavertis ir įvairus maistas gali užtikrinti, kad organizmas gaus būtinųjų maisto medžiagų. Nustatyta, kad 40–60 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, 30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos. Sveikatai palanki mityba (SPM) – tai subalansuota, moksliškai pagrįsta mityba, kurios esmė yra ką, kaip ir kiek suvalgyti. Sveikatai palankios mitybos tikslas – ne tik teikti maisto produktus, kurie užtikrintų fiziologinius poreikius, kad tik būtume sotūs, bet tokia mityba palaikytų sveikatą t. y. suteiktų energijos ir patenkintų visų reikalingų maistinių medžiagų (angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai, mineralinės medžiagos, riebalų rūgštys, antioksidantai ir t.t.) poreikius ir suformuotų valgymo kultūrą visam gyvenimui.
Siekiant užtikrinti mitybos įvairumą pagelbėti gali maisto pasirinkimo piramidė. Šioje piramidėje maisto produktai suskirstyti į 6 pagrindines maisto produktų grupes. Apatinę ir didžiausią mitybos piramidės dalį sudaro vaisių, daržovių bei grūdinių produktų grupės. Šių produktų rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Šiek tiek mažiau – kasdien, bet saikingai, rekomenduojama vartoti pieno ir pieno produktų, augalinių aliejų ir riešutų bei mėsos, žuvies bei jų produktų ir kiaušinių. Į viršutinę piramidės dalį patenka gyvūniniai riebalai, cukrus, druska, saldumynai. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra. Šių produktų rekomenduojama vartoti retai ir mažai.
Žuvis – daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žuvyje yra 14–22 proc. baltymų. Žuvis bei jos produktai yra lengvai virškinami maisto produktai. Žmogaus organizmas pasisavina iki 90–98 proc. visų žuvų baltymų, juos žmogaus organizmas įsisavina žymiai geriau ir greičiau nei iš gyvulių mėsos ar paukštienos. Be vertingų baltymų ir kitų privalumų, žuvys ypatingai išsiskiria polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Omega-3 rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, naudingos regėjimui, stiprina imuninę, nervų sistemą. Su jūrų žuvimis taip pat gaunama ne tik polinesočiųjų riebalų rūgščių, bet ir įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų. Žuvyje yra daug riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, taip pat iš žuvies gauname vario, cinko, seleno, fluoro, geležies.
Sausio 22 dieną su Smilgių ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Bitučių“ grupės vaikais kalbėjome apie sveikatai palankią mitybą, kokių produktų reikėtų daugiau valgyti, ko geriau atsisakyti, kad saldumynais mėgautis būtų gerai tik šeštadieniais, vengti greito maisto, saldžių gėrimų. Daržoves ir vaisius, grūdinius produktus valgyti kasdien, nepamiršti gerti vandenį ir daugiau judėti.
Su darželinukais pažiūrėjome ir aptarėme filmuką apie greito maisto vartojimo pasekmes. Užsiėmimo pabaigoje vaikams buvo skirta užduotis – pasakyti kokiai produktų grupei priklauso rodomas produktas, ar tai vaisius, uoga ar daržovė? Kita užduotis buvo – nuspalvinti ant padalintos užduoties lapo tik vaisius ir juos išvardinti. Buvo smagu matyti, kad vaikai tikrai daug žino ir sėkmingai atlieka užduotis.
Visuomenės sveikatos specialistė Valentina Kaušakienė