Šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais Paįstryje vyko sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Ši programa buvo vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-776 „Dėl Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).
Programos tikslas – integruojant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomą sveikatinimo veiklą užtikrinti jos įgyvendinimą, siekiant motyvuoti gyventojus gyventi sveikiau ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto riziką. Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, taip pat savanoriškai besikreipiantiems dėl dalyvavimo programoje.
Balandžio 2 d. įvyko pirmas susitikimas su programos dalyviais. Įvadinės paskaitos metu vyko individualus pokalbis su kiekvienu programos dalyviu, taip pat dalyviai buvo sveriami, matuojami ir supažindinti su visa programa.
Balandžio 8 ir 15 d. Paįstrio bendruomenės gyventojams užsiėmimus vedė gydytoja dietologė doc.dr. R. Petereit ir ugdančioji virėja dr. G. Šabajavienė temomis „Mitybos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui bei profilaktikai“ ir „Sveikatai palankaus maisto gaminimo principai“. Užsiėmimų metu programos dalyviai sužinojo, kokia yra sveikos mitybos samprata ir kokie yra pagrindiniai sveikos mitybos principai, taip pat kokia yra maistinių medžiagų svarba žmogaus organizmui bei kokios rekomenduojamos paros normos ir jų kiekiai Lietuvos gyventojų mityboje. Dalyviams buvo pasakojama apie jodo, seleno, Lietuvos geografinėje zonoje trūkstamų vitaminų, mikro- ir makroelementų reikšmę sveikatai, daržovių, vaisių, žuvies, viso grūdo produktų, skaidulinių medžiagų bei geriamojo vandens vartojimo nauda, maisto produktų etiketėse pateikiamos informacijos supratimas. Praktinėje dalyje buvo demonstruojamas sveikatai palankaus maisto gaminimas, dalyviai turėjo galimybę paragauti pagaminto maisto, vyko diskusijos, atsakymai į klausimus apie sveikatai palankų maistą.
Balandžio 17 d. užsiėmimą Paįstryje vedė gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis tema „Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai ir jų profilaktika, sveikatos rodiklių supratimas“. Užsiėmimo metu kardiologas R. Šerpytis kalbėjo apie pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir jų įtaką sveikatai, apie cukrinį diabetą ir jo komplikacijas, taip pat apie rūkymo ir alkoholio poveikį sveikatai. Programos dalyviai dalyvavo diskusijoje, vyko dalyvių konsultavimas. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Modifikuojami rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, lėtinis stresas, prastas miegas. Nemodifikuojami rizikos veiksniai: amžius (rizika didėja su metais), lytis (vyrai dažniau serga jaunesni, moterims rizika didėja po menopauzės), paveldimumas. Norint sumažinti riziką, reikia reguliariai judėti (bent 150 min. per savaitę), nerūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, mažinti druskos ir sočiųjų riebalų kiekį, valdyti stresą.
Balandžio 24 d. ir gegužės 8 d. užsiėmimus Paįstryje vedė kineziterapeutė J. Barzevičienė tema „Sveikatinamojo fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai“. Kineziterapeutė dalyviams kalbėjo apie fizinio aktyvumo reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, kokios yra fizinio aktyvumo galimybės darbe, laisvalaikiu bei vykstant iš vienos vietos į kitą. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai buvo mokomi taisyklingos fizinių pratimų atlikimo technikos, taip pat buvo mokomi įsivertinti savo pajėgumą fiziniam aktyvumui. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, o mažesnis antsvoris sumažina hipertenzijos, diabeto ir aterosklerozės riziką, taip pat sportuojant stiprinama širdis, kuri gali perpumpuoti daugiau kraujo mažesnėmis pastangomis. Judėjimas padeda mažinti lėtinį uždegimą, gerina nuotaiką ir mažina streso hormonų kiekį.
Balandžio 28 d. Paįstryje lankėsi psichologė G. Maksimyčevaitė, kuri vedė paskaitą tema „Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymas“. Dalyviai sužinojo, kokia yra streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, kokie yra streso išvengimo būdai bei kokia yra darbo ir poilsio įtaka žmogaus sveikatai. Programos dalyviai buvo mokomi, kaip reikia atsipalaiduoti bei kaip reikia planuoti savo poilsį. Lėtinis stresas siejamas su didesniu uždegimu organizme, kuris prisideda prie aterosklerozės (kraujagyslių siaurėjimo), taip pat stresas gali sutrikdyti širdies ritmą bei padidinti infarkto ir insulto riziką. Norint mažinti streso poveikį, reikia reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu, kokybiškai miegoti, atlikti kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus bei planuoti savo laiką. Ne pats stresas visada yra pavojingiausias, o tai, kaip ilgai jis tęsiasi ir kaip su juo tvarkomasi. Trumpalaikis stresas yra natūrali organizmo reakcija, tačiau lėtinis stresas gali tapti reikšmingu širdies ligų rizikos veiksniu. Streso valdymas yra svarbi širdies sveikatos prevencijos dalis.
Paskutinis užsiėmimas įvyko gegužės 12 d. Šio užsiėmimo metu visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės programos dalyvius pakartotinai išmatavo, buvo palyginti rezultatai su pirmojo užsiėmimo matavimo rezultatais. Taip pat dalyviai pasidalijo patirtimi, įspūdžiais ir nuomonėmis apie programą. Programos dalyviai iš Paįstrio liko patenkinti programa, džiaugėsi, kad ji vyko jų bendruomenėje, ir minėjo, jog ateityje norėtų pakartoti įgytas žinias.
Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras džiaugiasi sėkmingai įvykusia širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikos programa Paįstryje.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės
Aušra Rešimavičienė ir Monika Švarcė