Tvari ir sveikatai palanki mityba vadinama tokia, kuri prisideda prie visapusiškos asmens sveikatos ir gerovės, turi nedidelį neigiamą poveikį gamtai, yra lengvai prieinama, įperkama, saugi ir kultūriškai priimtina. 50 procentų sveikatos priklauso nuo to ką valgome ir geriame. Netinkama mityba daro neigiamą įtaką lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinių ligų atsiradimui. Sveikatai palankesnės mitybos esmė yra ne tik vartoti mažiau mėsos ir sočiųjų riebalų turinčių produktų, bet ir didesnis kasdieną suvartojamų daržovių, vaisių ar riešutų kiekis. Augaliniai produktai gali būti puikus mėsos ar žuvies pakaitalas. Rinkdamiesi produktus svarbu atkreipti dėmesį į gaminio įpakavimą – teikti prioritetą pakuotėms, kurias galima perdirbti ir atsakingai rūšiuoti atliekas. Kitas svarbus tvarios mitybos aspektas – vengti išmesti maistą, kuris yra dar tinkamas vartojimui, neprisidėti jo tiek kiek negali suvalgyti. Tvari ir sveika mityba sukuria balansą tarp to, kas sveika mums ir kas saugo mūsų planetą, užtikrinant, kad ir ateities kartos galėtų naudotis tais pačiais žemės resursais, kurie prieinami ir mums.
Kovo 18 dieną Smilgių gimnazijoje lankėsi DDM lektorė Gabija Rimaitytė, kuri
4 klasės mokiniams vedė užsiėmimą „Sveikos ir tvarios mitybos aspektai“. Lektorė akcentavo, jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos ir tvarios mitybos principais, jei bus laikomasi mitybos režimo, tai ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti. Lektorė diskutavo su ketvirtokais, kas yra ta sveika mityba? Sveika mityba – tai tokia mityba, kurioje dominuoja natūralus, šviežias, kuo mažiau termiškai apdorotas maistas, savyje neturintis pridėtinio cukraus, konservantų, sintetinių dažiklių, transriebalų. Norint valgyti tokį maistą, reikėtų vengti pusfabrikačių (greito maisto), dešrų, dešrelių, prekybos centruose randamų saldumynų, įvairių padažų, vaisvandenių, limonadų. Geriausia, pirkti šviežius, natūralius, niekaip neapdirbtus produktus ir gamintis patiems namuose. Labai daug produktų yra apgaulingi. Pavyzdžiui, jogurtai su įvairiais paskaninimais, sausi pusryčių dribsniai, netgi kai kuri juoda duona, svarbu skaityti etiketes ir pamatysite, kiek daug ten yra pridėtinio cukraus. Baltų kvietinių miltų produktai (ne tik bandelės!) taipogi laikomi ne itin sveikais. Kitas svarbus mitybos aspektas – kiek angliavandenių, baltymų ir riebalų suvartojama per dieną. Angliavandeniai tiesiogiai siejami su energija. Kuo mažiau energijos sunaudojama per dieną, tuo mažiau angliavandenių per dieną reikia suvartoti.
Kalbėdama apie tvarią mitybą, lektorė išskyrė svarbiausius principus, tapusius neatsiejama jos kasdienybės dalimi:
- Balansas tarp augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų.
- Vietinių, ekologiškų, sezoninių produktų naudojimas.
- Kovojimas su maisto švaistymu.
- Plastiko atliekų mažinimas.
Todėl labai svarbu planuoti savo pirkinių krepšelį. Įtraukti į savo mitybos racioną daugiau augalinės kilmės produktų. Valgydami augalinį maistą, ne tik aprūpiname organizmą įvairiomis medžiagomis, bet ir parodome savo prielankumą mažiau taršiems, lyginant su gyvuliniais, produktams. Taip pat, kas turėtų būti aktualu kiekvienam, galvojančiam apie mus supantį pasaulį ir visus jo gyventojus – ne tik žmones – išreiškiame savotišką protestą prieš nekaltų gyvybių naikinimą. Taip pat labai svarbu daugiau maisto gaminti namuose, taip suteikiant galimybę patiems kontroliuoti patiekalų ingredientų kokybę, sumažinant plastikinių pakuočių naudojimą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Valentina Kaušakienė