Motinos pienas yra nepakeičiamas kūdikio žarnyno mikrobiotos – gerųjų bakterijų visumos – formuotojas. Taip jis ne tik maitina, bet ir padeda kūdikio žarnynui ir imuninei sistemai vystytis bei apsisaugoti nuo ligų. Žarnyno mikrobiota ir jos poveikis sveikatai bei ligoms yra labiausiai tyrinėta žmogaus mikrobiomos dalis, o jos naudą jau daug kartų patvirtino mokslininkai. Skirtingai nuo mišinių, motinos pienas suteikia unikalų, individualų „biologinį kokteilį“, pritaikytą konkretaus kūdikio poreikiams.
Mūsų organizme šalia gerųjų bakterijų gyvena ir patogeniniai, t. y. ligas sukeliantys mikroorganizmai. Jie ligas sukelia tik tada, kai jų per daug prisidaugina. Gerieji mikroorganizmai su patogeniniais sugyvena ir konkuruoja dėl išteklių, daugiausia – mitybos. Jie juos atpažįsta ir daro poveikį įvairiais būdais. Todėl kartais, darant pasėlius, randama ir nedideliais kiekiais patogeninių mikroorganizmų. Kartais tai identifikuojama kaip galintys sukelti ligą ir paskubama skirti antibiotikų, kurių nereikia. Antibiotikai problemos neišsprendžia, nes jie nesuformuoja imuniteto, jo atminties, o žeidžia visą mikrobiotą – ir gerąją, ir blogąją – taip ją sumažindami. Geriau tai kontroliuoti konkurenciniu būdu ir išvengti disbalanso dėl antibiotikų vartojimo.
Žarnyno mikrobiota formuojasi nuo gimimo ir priklauso nuo daugelio veiksnių: gimdymo būdo, žindymo praktikos, mitybos, vartotų antibiotikų. Gimęs kūdikis su nebrandžia imunine sistema turi tą pačią mikrobiotą kaip ir jo artima aplinka – mama, tėtis, jei nėra daugiau lankytojų. Ši susiformavusi mikrobiota išlieka stabili visą gyvenimą. Geriausia vaikui – gimimas natūraliais takais, nes taip vaikutis kontaktuoja su motinos mikrobiota. Aišku, reikia pasirūpinti ir motinos kokybiška mikrobiota. Po to vaikas gauna gerųjų bakterijų iš mamos pieno. Mamos pienas nėra sterilus. Maitinant vaiką krūtimi, žarnynas tampa pralaidus, ir bakterijos patenka į mamos pieną – tai normalu ir reikalinga. Vėl gi, reikia pasirūpinti ir mamos mikrobiota.
Vėliau, vaikui augant ir pradėjus liesti, ropoti, jis gauna aplinkos mikrobiotos, taip pat – iš lankytojų. Todėl patariama, kad lankytojų reikėtų sulaukti kuo vėliau, o nuo svetimų vaikų bučiavimo geriau susilaikyti, nes taip dalijamasi ne tik gerosiomis bakterijomis, bet ir ligas sukeliančiomis, kuriomis suaugusieji patys neserga, bet yra nešiotojai.
Disbalansas arba disbiozė – sutrikęs bakterijų pasiskirstymas, kai blogųjų bakterijų daugiau, o mums palankių – trūksta. Todėl tai siejama su daugeliu ligų: astma, Krono liga, uždegimine žarnyno liga, I tipo diabetu, atopiniu dermatitu ir kitomis.
PSO pirmus 6 mėnesius rekomenduoja išskirtinai žindymą krūtimi, o primaitinimą kartu su žindymu – iki 2 metų ir ilgiau. Be to, piene esantys probiotikai ir oligosacharidai veikia kaip prebiotikai – būtini gerųjų bakterijų augimui ir vystymuisi. Daugybė maistinių medžiagų yra vertingos ir nepamainomos augančiam vaikui. Taigi, maitinant krūtimi padedame mikrobiotai ir vaiko imuninės sistemos formavimuisi. Aišku, mamos piene yra ir patogeninių mikroorganizmų, bet jų nedaug, ir patekę į vaiko organizmą jie atpažįstami, o tame pačiame piene esančios bakteriocidinės ir bakteriostatinės medžiagos juos sunaikina. Taip vyksta pirmosios gyvenimo pamokos – kaip formuoti toleranciją ir atpažinti bakterijas.
Jei visa tai padarėme, vaiko imuninė sistema formuojasi tinkamai ir vaikas mažiau serga. Jei vaiko sergamumas didėja, reiškia, jo mikrobiota veikia netinkamai – yra per didelis atsakas infekcijai.
Nuo šešių mėnesių pradedamas primaitinimas, nes vaiko organizmas tam jau pasiruošęs. Naujo maisto įvedimas inicijuoja mikrobų kiekybinės ir kokybinės sudėties pokyčius. Didelį poveikį turi nujunkymas. Su juo prasideda žarnyno brendimas ir atsiranda suaugusiųjų flora.
Pagrindinės primaitinimo taisyklės:
- Kada pradėti: nuo 6 mėnesių, kai kūdikis sveikas ir rodo susidomėjimą maistu.
- Kaip pradėti: naujus produktus įvesti palaipsniui, po vieną kas 5–7 dienas, pradedant nuo kelių šaukštelių dienos pirmoje pusėje.
- Konsistencija: pirmiausia – tyrė, vėliau – mažiau pertrintas maistas su minkštais gabalėliais.
- Skysčiai: pradėjus primaitinimą, siūlyti vandens iš puodelio ar gertuvės.
Vengti sūraus, aštraus maisto ar maisto su daug prieskonių, net jei jie žolelių pagrindu. Nuo 12 mėnesių vaikai palaipsniui pereina prie bendro stalo maisto, o žindymas rekomenduojamas iki 2 metų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja palaikyti optimalų svorį ir kasdien pakankamai suvalgyti šviežių vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų ar bulvių, rinktis liesą mėsą ar žuvį bei vengti maisto, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų, cukraus ir druskos. Taip pat svarbu maitintis reguliariai ir įvairiai, nes tuomet labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinti ir sumažės lėtinių neinfekcinių ligų rizika. Netinkama mityba – per daug saldumynų, per daug maisto priedų, konservantų – žeidžia bakterijas, mūsų mikrobiotą ir nepadeda jai atlikti funkcijų. O mums naudinga gyventi su ja simbiozėje. Pažeistos bakterijos neatliks savo funkcijų – neapsaugos nuo įvairių ligų.
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Deimantė Kirvelienė