Sausio 15 d. Panevėžio r. Dembavos progimnazijos ikimokykliniame ir priešmokykliniame skyriuje vyko pamokėlė „Traumų prevencija, žiemos pavojai“. Vaikai žiūrėjo filmuką apie slidžius šaligatvius, nesaugų elgesį ant ledo ir pavojus, susijusius su nušalimais ar kritimu į eketę. Po filmuko visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija supažindino vaikus su pirmosios pagalbos rinkiniu, paaiškino priemonių paskirtį ir demonstravo tinkamą naudojimą. Praktinė dalis leido vaikams patiems subintuoti draugui ranką ar koją bei pirmą kartą susipažinti su prietaisu „turniketu“ ir jo funkcija – kaip kontroliuoti stiprų kraujavimą. Tokios veiklos ugdo vaikų saugos kultūrą, moko atsargumo ir suteikia pasitikėjimo gebėjimu teikti pagalbą nelaimės atveju.

Žiemos laikotarpiu, ypač atėjus šalčiams ir iškritus pirmajam sniegui, ženkliai padidėja traumų rizika gatvėse, šaligatviuose ir kiemuose. Permainingos oro sąlygos, plikledis ir slidūs paviršiai apsunkina judėjimą, todėl neatsargus vaikščiojimas gali baigtis įvairiomis traumomis – nuo sumušimų ir galvos sutrenkimų iki raiščių patempimų, sąnarių išnirimų ar kaulų lūžių. Dažniausiai žiemos metu patiriamos traumos apima čiurnų, pėdų, riešų, rankų, raktikaulio ir kojų kaulų lūžius. Rimtesnės traumos, pvz., lūžiai, dažniausiai sukelia aštrų skausmą ir neleidžia pajudinti galūnės, todėl būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Vaikai krenta palyginti saugiau nei suaugusieji, nes jų kūno masė mažesnė, koordinacija geresnė, o kritimo metu jie dažniau atsipalaiduoja. Suaugusieji dažnai krenta įsitempę, todėl traumos būna sunkesnės. Saugiai kristi – įgūdis, kurio išmokti nėra paprasta, tačiau jis gali ženkliai sumažinti sužalojimų riziką.

Vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų traumos

Vyresnio amžiaus žmonės žiemos sąlygomis patiria didesnę traumų ir lūžių riziką, ypač sergantys osteoporoze. Dėl sutrikusios kraujotakos ar vestibuliarinio aparato funkcijos jie dažniau griūva. Kritimas ant šono ypač pavojingas, nes gali sukelti šlaunikaulio kaklelio lūžį – traumos, kuri ilgai gyja ir gali komplikuotis plaučių uždegimu bei ilgu nejudrumo periodu. Paslydę ant ledo, vyresni žmonės dažnai remiasi rankomis, todėl pasitaiko rankų traumų.

Vyresni vaikai dažniausiai patiria klubų, blauzdų ar kitų galūnių lūžius arba galvos sumušimus, kai krenta nuo kieto ledo ar leidžiasi nuo kalnų. Mažesni vaikai dažniau krisdami patiria klubų traumas. Dažniausios traumų priežastys – slidės, rogutės, batai su lygiu padų paviršiumi. Taip pat pasitaiko kompresinių stuburo lūžių, pvz., dėl nusileidimo rogutėmis nuo nedidelio šlaito. Stuburo lūžio simptomai – stiprus nugaros skausmas, dilgčiojimas ar sutrikę jutimai galūnėse, dalinis ar visiškas nejudrumas.

Galvos traumos – vienos sunkiausių ir dažnų vaikų traumų. Krentant atbulomis arba leidžiantis nuo kalno ir atsitrenkiant į kietą paviršių, gali pasireikšti sąmonės sutrikimas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, atminties praradimas. Sunkiais atvejais gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti kraujavimas iš nosies ar akių, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai ar vyzdžių išsiplėtimas. Smegenų sukrėtimas pasireiškia laikinu smegenų funkcijos pablogėjimu, sąmonės praradimu ar dezorientacija.

Pirmosios pagalbos principai

Įtariant galvos ar stuburo traumą, būtina elgtis itin atsargiai: galvą stabilizuokite neutralioje padėtyje, laikykite vienoje linijoje su kūnu, kad būtų apsaugoti nugaros smegenys nuo tolimesnio pažeidimo. Nukentėjusįjį apklokite šiltai ir nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Galūnių traumos gali apimti kaulus, minkštuosius audinius, kraujagysles ir nervus. Minkštųjų audinių pažeidimai pasireiškia žaizdomis, griaučių ir raumenų – lūžiais, išnirimais, patempimais. Svarbiausi simptomai: skausmas, patinimas, kraujosrūva, dislokacija, sutrikusi funkcija, sutrikusi kraujotaka, jutimų praradimas ar galūnės šalimas.

Pirmosios pagalbos elementai: ramybė, imobilizacija, šaltis, pažeistos galūnės pakėlimas. Svarbu nejudinti sužalotos vietos, leisti nukentėjusiajam susirasti patogią padėtį, kad sumažėtų skausmas. Ledo maišelį reikia įvynioti į rankšluostį ir laikyti ne ilgiau kaip 20 minučių, ne tiesiai ant odos ar žaizdos. Pakėlus galūnę, reguliuojama kraujotaka ir mažėja patinimas. Lūžusios galūnės nekelkite, jei ji vizualiai stipriai deformuota.

Traumų rizikos mažinimas

• Naudokite tinkamą avalynę su grublėtu guminiu padu, geriausia su aukštu aulu;
• Stebėkite, kur takai pabarstyti smėliu, naudokitės turėklais lipant ar lipant laiptais;
• Atsargiai eikite slidžiu keliu, mažais žingsniais, šiek tiek sulenkę kelius ir palinkę į priekį;
• Jei įmanoma, pasikliaukite palydovu;
• Nevartokite alkoholio, nes jis didina šalčio poveikį ir trikdo koordinaciją;
• Dėvėkite kepurę, pirštines, šaliką ir apsaugokite atviras kūno vietas;
• Slidžiu paviršiumi geriau čiuožti nei vaikščioti;
• Iš namų išeikite anksčiau, kad nereikėtų skubėti;
• Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama naudoti atramos priemones, pvz., lazdą;
• Visada laikykite rankas laisvas – kišenėje jos trukdo koordinacijai ir griūnant neleidžia amortizuoti smūgio.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Gabija Gildaitė