Vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas pradeda didėti sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, kurios pasireiškia slogomis, kosuliais, gerklių skausmais, pakilusia temperatūra, viduriavimais, vėmimais ir pan. Kad sergamumą kaip įmanoma labiau sumažinti, būtinas suaugusiųjų įsitraukimas, todėl primename pagrindines profilaktines priemones, padedančias užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms ugdymo įstaigose plisti.

Dienos režimas.

Vaikai dažnai pradėję lankyti ugdymo įstaigas, patiria savotišką stresą ir įtampą, todėl krenta imunitetas. Vaikams svarbu laikytis subalansuotos dienotvarkės ir miego režimo, valgyti sveiką maistą,būti aktyviems laisvalaikiu, patariama daugiau laiko praleisti lauke.

Miego trukmė. Vaikams nuo 1 iki 2 metų reikia 11-14 valandų miego,vaikams nuo 3 iki 5 metų – 10-13 valandų miego,vaikams ir paaugliams nuo 6 iki 13 metų – 9-11 valandų miego,paaugliams nuo 14 iki 17 metų – 8-10 valandų miego,jauni suaugusieji nuo 18 iki 25 metų – 7-9 valandos miego.

Vėdinti patalpas.

Natūralus vėdinimas per atidaromus langus sumažina galimybę užsikrėsti užkrečiamomis ligomis. Virusų ir bakterijų platinamos infekcijos lengviau plinta uždarose patalpose nei lauke, todėl labai svarbu patalpas vėdinti periodiškai, o esant užkrečiamųjų ligų susirgimams – kuo dažniau. Svarbu atminti, kad mokymo klasės, kuriose neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, turi būti išvėdinamos po kiekvienos pamokos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama patalpas vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną.

CO2 yra įprastas oro komponentas. Jo pakilimas virš normos, kelia pavojų mokinių ir vaikų sveikatai. Kokia yra rekomenduojama CO2 koncentracijos norma? Iki 1000 ppm (dalelių milijone) yra ta riba, iki kurios žmogus patalpoje jaučiasi gerai. Viršijus rekomenduojamą CO2 normą pasireiškia mieguistumas, galvos skausmas, suprastėja mąstymo, sprendimų priėmimo galimybės, sunkiau mokytis.

Valyti dažnai liečiamus paviršius

Užkrečiamąsias ligas platinantys mikroorganizmai dažnai kaupiasi ant aplinkos paviršių, todėl rekomenduojama daugiau dėmesio skirti reguliariam dažnai liečiamų paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų ir jų rėmų, stalų, kėdžių atramų, laiptinės turėklų, elektros jungiklių ir kt., valymui ir dezinfekavimui. Valymo ir dezinfekcijos priemones svarbu naudoti pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas naudojimo instrukcijas. Atkreipiame dėmesį, kad patalpos (ir jose esantys įrenginiai), kuriose vyksta ugdymo procesas, turi būti tvarkomos, valomos kiekvieną dieną drėgnu būdu, o esant užkrečiamųjų ligų atvejams – pagal specialistų rekomendacijas ir užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašą.

Rankų higienos svarba

Tinkama rankų higiena, jos mokymas ir stiprinimas gali padėti užkirsti kelią įvairių mikroorganizmų pernešimui ir plitimui, taip sumažinant kontaktiniu būdu plintančių užkrečiamųjų ligų riziką mokinių ir vaikų kolektyvuose. Čia labai svarbus suaugusiųjų sąmoningumas – geras pavyzdys užkrečiamas. Ir rekomenduojame juo užsikrėsti, o ne ligomis.

Rekomenduojama rankas plauti skystu muilu po tekančio vandens srove, o nusiplovus – gerai nusausinti vienkartiniu ar individualiu daugkartinio naudojimo rankšluosčiu. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų muilu ir vandeniu – naudoti rankų higienos priemones tokias kaip drėgnos servetėlės, dezinfekciniai skysčiai ir pan.

Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo

Šaltuoju metų laikotarpiu neišvengiamai padaugėja lašeliniu būdu per orą plintančių  užkrečiamųjų ligų (pvz., gripas, COVID-19, kokliušas, vėjaraupiai, skarlatina ir kt.). Todėl labai svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju. Kosint ar čiaudint būtina užsidengti burną ar nosį su vienkartine nosine, o panaudotą – nedelsiant išmesti į šiukšliadėžę. Neturint nosinės rekomenduojama kosėti ar čiaudėti į alkūnės linkį.

Kasmet pasitikrinti sveikatą

Primename, kad visi vaikai iki 18 metų ir vyresni mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Vaikai, lankantys darželius, į juos gali būti nepriimti, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių: karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų. Jei vaikui ugdymo įstaigoje pasireiškė užkrečiamųjų ligų požymiai, jis turi būti izoliuojamas nuo kitų grupėje ar klasėje esančių vaikų iki kol atvyks jo tėvai (globėjai, rūpintojai).

Laiku pasiskiepyti

Siekiant suvaldyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją šalyje vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų.

Gripas.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras visus metus vykdo epidemiologinę sezoninio gripo stebėseną, Pasaulio sveikatos organizacijai teikiami duomenys apie gripo virusų subtipus. Kiekvienais metais kuriama nauja sezoninio gripo vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. 2025–2026 m. gripo sezono vakcinos skirtos apsaugoti nuo šių gripo virusų:

an A/Victoria/4897/2022 (H1N1)pdm09-like virus;

an A/Croatia/10136RV/2023 (H3N2)-like virus;

    a B/Austria/1359417/2021 (B/Victorialineage)-like virus.

Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama prieš prasidedant sezoninio gripo sergamumo pakilimui, geriausiai dabar – rugsėjo – spalio mėnesiais, tačiau skiepytis galima viso gripo sezono metu. Kad susidarytų pakankamai antikūnių organizme reikia maždaug 2 savaičių.

2-7 metų vaikai nuo gripo skiepijami nemokamai valstybės lėšomis. Skiepai efektyviausia priemonė padedanti sumažinti susirgimo riziką, o susirgus, sumažinti ligos sunkumą.

Skiepai nuo sezoninio gripo yra saugūs ir veiksmingi, šalutiniai poveikiai pasitaiko labai retai. Inaktyvuotos vakcinos gali sukelti šiuos šalutinius poveikius: vietinę reakciją dūrio vietoje, galvos skausmą, raumenų skausmą, nedidelį karščiavimą, nuovargį. Vakciną sudarančios virusų dalelės negali sukelti gripo infekcijos.

Pneumokokinė infekcija.Didžiausia rizika susirgti pneumokokine infekcija kyla vaikams iki penkerių metų, senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.Pneumokoko bakterijos neretai gali būti randamos visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Pneumokokine infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant ar esant artimam kontaktui.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. valstybės biudžeto lėšomis vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 15-valente pneumokokine vakcina. Skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės: 2 mėn., 4 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus.

Susirgus plaučių uždegimu, sukeltu pneumokoko bakterijų, gali pasireikšti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis, galvos svaigimas. Ši bakterija gali sukelti ir kitas ligas – sinusitą, ausų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį).

 

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Deimantė Kirvelienė

Naudota Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Foto iš www.pexels.com