Vaikų ir paauglių savižala – jautri tema, kelianti daug nerimo tiek tėvams, tiek mokytojams ar kitiems suaugusiesiems. Pastebėjus tyčinio savęs žalojimo požymių, svarbu prisiminti: tai nėra tiesiog „blogas elgesys“ ar bandymas atkreipti dėmesį. Dažnai savižala rodo, kad vaikas ar paauglys išgyvena stiprų emocinį skausmą ir neturi pakankamai veiksmingų būdų su juo susitvarkyti.

Kas yra savižala?

Savižala – tai tyčinis savo kūno žalojimas ar kitoks sąmoningas sau kenkiantis elgesys. Savižala ne visada reiškia norą nusižudyti, tačiau ji yra rimtas signalas, kad vaikui reikia dėmesio, palaikymo ir, dažnai, profesionalios pagalbos.

Savižalos priežastys gali būti įvairios: stiprus liūdesys, nerimas, pyktis, vienišumas, patyčios, santykių sunkumai, šeimos problemos, netektys, trauminės patirtys, žema savivertė ar sunkumai išreikšti ir reguliuoti emocijas.

Kokius požymius verta pastebėti?

Ne visada savižalą lengva atpažinti, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir savijautą.

Galimi požymiai:

• neaiškios kilmės sužalojimai;
• bandymas slėpti kūną ar sužalojimus;
• staigūs nuotaikos ir elgesio pokyčiai;
• užsisklendimas, atsiribojimas nuo artimųjų;
• didesnis nerimas, liūdesys ar dirglumas;
• miego ar valgymo pokyčiai;
• sunkumai mokykloje;
• kalbos apie beprasmybę, neviltį ar nenorą gyventi.

Vienas požymis savaime nebūtinai reiškia savižalą, tačiau ryškūs ir ilgiau trunkantys pokyčiai yra priežastis pasidomėti, kaip vaikas jaučiasi.

Kaip reaguoti?

Sužinojus apie savižalą, svarbiausia išlikti ramiam ir nesmerkti. Vaikui reikia ne kaltinimų, o saugaus suaugusiojo, kuris išklausytų ir padėtų.

Galima pasakyti:

„Matau, kad tau sunku. Noriu suprasti, kas vyksta.“

„Ačiū, kad pasakei. Aš noriu tau padėti.“

Venkite kaltinimų, gėdinimo ar grasinimų. Tokios frazės kaip „Kodėl taip darai?“, „Tu tik nori dėmesio“ ar „Daugiau taip nedaryk“ gali paskatinti vaiką dar labiau užsisklęsti.

Jeigu nerimaujate dėl vaiko saugumo, paklauskite tiesiai apie savižudiškas mintis. Pavyzdžiui: „Ar tau yra kilę minčių, kad nenori gyventi?“ Toks klausimas nesukelia savižudiškų minčių – priešingai, jis gali suteikti vaikui galimybę pasakyti tai, ką iki tol slėpė.

Kada kreiptis pagalbos?

Savižala yra priežastis kreiptis į specialistus net ir tuomet, kai vaikas sako, kad „viskas gerai“. Pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą, psichikos sveikatos centrą, vaikų ir paauglių psichiatrą ar mokyklos psichologą.

Jeigu vaikas kalba apie norą mirti, turi minčių ar planų nusižudyti, neseniai bandė nusižudyti arba jo elgesys kelia tiesioginį pavojų gyvybei, nepalikite jo vieno ir nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos – skambinkite 112.

Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

Vaikų linija – 116 111
Nemokama emocinė parama vaikams ir paaugliams.
www.vaikulinija.lt

Jaunimo linija – 8 800 28888
Nemokama emocinė parama jaunimui visą parą.
www.jaunimolinija.lt

Tėvų linija – 0 800 900 12
Nemokamos ir anoniminės psichologų konsultacijos tėvams, globėjams ir kitiems suaugusiesiems vaikų bei paauglių klausimais.

Vilties linija – 116 123
Nemokama emocinė parama suaugusiesiems visą parą.

Skubi pagalba – 112
Jeigu kyla tiesioginis pavojus vaiko ar paauglio gyvybei ar saugumui.

Svarbiausia – nepalikti vaiko vieno su sunkumais

Savižala dažnai yra ženklas apie stiprų emocinį skausmą. Todėl svarbiausia ne bausti ar ieškoti kaltų, o pastebėti, išklausyti ir padėti kreiptis pagalbos.

Vaikui kartais labai svarbu išgirsti:

„Aš matau, kad tau sunku.“
„Tu neprivalai su tuo likti vienas.“
„Aš esu šalia.“
„Kartu surasime pagalbą.“

Pagalbos prašymas nėra silpnumo požymis. Tai svarbus žingsnis rūpinantis savo ir artimo žmogaus emocine sveikata.

 

Nuotraukos šaltinis: https://www.health.harvard.edu/blog/parents-dont-always-realize-that-their-teen-is-suicidal-201902132897