Kiekvienais metais kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Šių metų kovo 19 dieną Velžio gimnazijos 2B klasėje vyko paskaita, skirta paminėti Pasaulinę vandens dieną. Paskaitos tikslas – suteikti žinių apie vandenį, jo svarbą žmogui, aplinkai, skatinti jį saugoti ir taupyti. Vanduo – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis: jis reikalingas ne tik troškuliui numalšinti, bet ir sveikatai, žemės ūkiui, pramonei bei gamtai.
Vanduo – gyvybės pagrindas
Mūsų organizmas sudarytas iš maždaug 60 % vandens, todėl jis būtinas visiems gyvybiniams procesams. Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, pašalina toksinus, palaiko organų veiklą ir odos drėgmę. Tačiau ne visi žmonės pasaulyje turi galimybę mėgautis švariu geriamuoju vandeniu – daugiau nei 2 milijardai žmonių susiduria su jo trūkumu.
Kiekgi reikia išgerti vandens?
Koks vandens kiekis Jums reikalingas, galima apskaičiuoti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamą formulę: kūno svoris x 0,03. Svarbu nepamiršti, kad jei daug sportuojate, karščiuojate ar net vemiate, vandens poreikis žmogaus organizmui didėja. O jeigu valgysite daug daržovių, vaisių ar uogų, apie 20 proc. vandens Jūsų organizmas pasisavins iš jų.
Kokie požymiai gali rodyti, jog žmogaus organizme trūksta vandens?
- Troškulys. Vienas iš paprasčiausių požymių, rodančių organizmo vandens poreikį.
- Tamsus šlapimas. Trūkstant vandens, šlapimas gali tapti tamsus. Įprastai šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas arba bespalvis.
- Džiūstančios lūpos ir oda. Vandens trūkumas gali išsausinti jūsų odą ir lūpas.
- Galvos skausmas. Dehidratacija gali sukelti galvos skausmą ar migreną. Vandens trūkumas gali paveikti smegenų funkciją ir sukelti nuovargį.
- Silpnumas ir nuovargis. Trūkstant vandens, gali pasireikšti bendras silpnumas, nuovargis, sumažėti energijos lygis.
Šie požymiai gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno žmogaus organizmo ir kitų veiksnių, pvz., fizinio aktyvumo. Svarbu būti sąmoningam ir užtikrinti, kad organizmas būtų gerai hidratuotas, ypač karštuoju sezonu arba po fizinio aktyvumo.
Koks vanduo – šiltas ar šaltas – suteikia daugiau naudos organizmui?
Geriamojo vandens temperatūra yra asmeninis pasirinkimas, tai nėra esminis organizmo hidratacijos veiksnys. Svarbiausia, jog nepamirštumėte išgerti Jūsų organizmui reikiamo vandens kiekio.
Ar galima gerti vandenį valgio metu?
Taip, tik žinoma, vandens kiekis neturėtų būti didesnis už Jūsų pietų porciją. Nedidelis vandens kiekis gali net ir padėti organizmui virškinti! Riboti vandens kiekį valgant rekomenduojama tik žmonėms, kuriuos vargina rėmuo, nes šis gali paūmėti, kai maistas susimaišo su vandeniu skrandyje.
Vandens tausojimas – kiekvieno atsakomybė
Nors Lietuva turtinga vandens ištekliais, tai nereiškia, kad galime jį švaistyti. Štai keli paprasti būdai, kaip kiekvienas gali prisidėti prie vandens tausojimo:
- Uždaryti čiaupą, kai valome dantis ar plauname indus.
- Rinktis trumpesnes dušo procedūras.
- Naudoti lietaus vandenį augalams laistyti.
- Vengti teršalų patekimo į gamtinius vandens telkinius.
Vandens reikšmė pasaulyje
Klimato kaita daro didelę įtaką vandens ištekliams: didėja sausrų ir potvynių pavojus, vandens kokybė prastėja. Todėl šios dienos tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į vandens reikšmę, bet ir skatinti sprendimus, padedančius užtikrinti švarų vandenį ateities kartoms. Pasaulinė vandens diena kviečia susimąstyti: ar tikrai vertiname tai, kas mums duota? Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie vandens išsaugojimo – pradėkime šiandien!
Manome, kad tokią dieną paminėti tikrai reikia, nes vanduo – žmogaus gyvybės šaltinis. Žmogus be maisto gali išgyventi kelis mėnesius, be vandens – vos keletą dienų. Taigi vanduo – mūsų gyvybė, mūsų energija, mūsų sveikata! Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Daiva Banėnienė, vaikams papasakojo kodėl vanduo svarbus visiems gyviems organizmams, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vėliau vyko įvairūs praktiniai užsiėmimai ir eksperimentai su vandeniu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Daiva Banėnienė