Pasaulyje epilepsija serga daugiau nei 50 milijonų žmonių, tačiau dažnai ši liga lieka nepastebėta arba nesuprasta. Nors šiuolaikinė medicina gali padėti valdyti epilepsiją daugeliui pacientų, stigmatizacija ir neteisingi požiūriai vis dar išlieka didelė problema. Žmonės, sergantys epilepsija, neretai susiduria su socialine izoliacija, diskriminacija darbe ar mokykloje, taip pat su sunkumais gauti pagalbą ir gydymą.
Epilepsija – tai neurologinė liga, kurios metu žmogus patiria traukulius ar kitus neurologinius simptomus, susijusius su smegenų veiklos sutrikimais. Nors epilepsija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių neurologinių ligų pasaulyje, apie ją vis dar dažnai stinga žinių ir supratimo. Tam, kad keistųsi visuomenės požiūris į šią ligą ir su ja gyvenančius žmones, kasmet minima
Šios dienos minėjimo tikslas – kuo plačiau supažindinti visuomenę su šios ligos sukeliamomis problemomis, išmokti jas spręsti bendrai su sergančiais šia liga pacientais, suprasti sergančiuosius ir jiems kuo daugiau padėti.
Šiuo metu epilepsijos gydymas yra labai pažengęs: yra daug labai efektyvių medikamentų, išskirtiniais atvejais taikomas ir chirurginis epilepsijos gydymas. Šiuolaikinis epilepsijos gydymas padeda pacientams visiškai išvengti priepuolių pasikartojimo arba pasiekti, kad priepuoliai būtų labai reti.
Epilepsijos priežastys
Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Gali būti, kad tai iš dalies lemia genai, turintys įtakos smegenų veiklai, nes maždaug 1 iš 3 šia liga sergančių žmonių turi ja sergančių šeimos narių.
Epilepsiją ar traukulių priepuolius gali sukelti smegenų pažeidimas, atsiradęs dėl:
- galvos smegenų traumos,
- galvos smegenų auglio,
- piktnaudžiavimo narkotikais ar alkoholiu,
- smegenų infekcijos,
- įvykusio išeminio ar hemoraginio insulto,
- autoimuninių surigimų, tokių kaip autoimuninis encefalitas,
- deguonies trūkumo smegenims (pvz., dūstant),
- sunkaus gimdymo, kuomet vaisius ilgą laiką negauna deguonies,
- nukritusios gliukozės koncentracijos kraujyje,
- sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme,
- apsinuodijus smalkėmis,
- kita.
Visgi kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti, nuo ko atsiranda epilepsija.
Epilepsijos simptomai
- laikinas sumišimas,
- sąmonės sutrikimas,
- staigus riktelėjimas, sustingimas,
- akių žvilgsnis į viršų,
- nekontroliuojami trūkčiojantys rankų ir kojų judesiai,
- garsus kvėpavimas,
- vyzdžių išsiplėtimas,
- psichologiniai simptomai, tokie kaip baimė, nerimas arba deja vu jausmas,
- putos iš burnos,
- veido pamėlynavimas,
- nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis,
- miegas.
Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Daugeliu atvejų sergančiajam pasireiškia to paties tipo priepuoliai. Epilepsijos formų yra labai daug, kiekviena iš jų turi savo gydymą. Epilepsija – tai liga visam gyvenimui, su kuria reikia susigyventi, išmokti epilepsijos priepuolių išvengti ir save apsisaugoti nuo galimų susižalojimų priepuolio metu.
Pasaulinė epilepsijos diena yra svarbi proga atkreipti dėmesį į epilepsiją, kovoti su stigma ir padėti sergantiems šia liga žmonėms gauti pagalbą. Kiekvienas galime prisidėti prie šios iniciatyvos, skatindami švietimą ir atvirumą, taip prisidėdami prie geresnio gyvenimo sergantiems ir užtikrindami, kad jie jaustųsi išgirsti bei palaikomi. Tik per bendrą supratimą ir pagarbą galime sukurti pasaulį, kuriame sergantieji epilepsija galėtų gyventi be baimės ir stigmos.
Naudota informacija:
- https://www.epilepsy.com/what-is-epilepsy
- https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/epilepsy
- https://www.ibe-epilepsy.org/
- https://nvspl.lt/news/epilepsija-liga-ar-tik-pasikartojantis-sveikatos-sutrikimas
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė