Kas yra užkrečiamosios ligos? Tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių– ligonių ar nešiotojų, gyvūnų, vabzdžių ar per aplinkos veiksnius. Užkrečiamas ligas sukelia mikroorganizmai: helmintai, grybeliai, bakterijos, virusai ir kiti patogeniniai mikroorganizmai.

Žarnyno infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai (rotavirusai, norovirusai) ir bakterijos (salmonelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt). Virusai dažniausiai plinta per užterštą aplinką, bakterijos – per maistą. Virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai, yra įvairūs patogeniški virusai, kurie išsiskiria su žmogaus išmatomis. Patekę į žmogaus organizmą, ligų sukėlėjai pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, o taip pat ant daržovių ir vaisių. Kaip patogeniniai mikroorganizmai patenka į maistą? Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais ar pjaustymo lentelėmis. Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, trešiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu. Vartojimui pagamintas maistas gali būti užteršti, jei laikomi jie liečiasi su žalia mėsa, ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skystis. Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai esantys maiste, laikant netinkamoje temperatūroje, pasidaugina. Daugelio bakterijų skaičius, esant jiems palankioms sąlygoms, maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja. Per 12 valandų jų gali būti apie 17 milijonų, o užterštas maistasjau gali būti ligos priežastimi.

Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama:

• maistą ruošti tik švariomis rankomis;
• vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, o kopūstų, gūžinių salotų viršutinius lapus geriau nuimti;
• maistą gaminti ir laikyti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo;
• žalią mėsą, žuvį, daržoves, paruoštus produktus pjaustyti ant atskirų lentelių;
• šaldytuve maistą laikyti taip, kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliais produktais;
• gyvūninės kilmės produktus (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.) gerai išvirti ar iškepti (bakterijos žūva jau 70°C temperatūroje);
• nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;
• maistą geriausia laikyti šaltai;arštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip
  60 °C temperatūroje;
• šaldytuve ilgiau stovėjusį maistą prieš vartojimą pakaitinti;
• nevartotimaisto pasenusio, su pasibaigusiu galiojimo terminu;
• užšaldytą maistą rekomenduojama atitirpinti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje;
• pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikyti iki
  +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą iki +7° C;
• vengti nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų;
• pasirūpinti kokybišku vandeniu, negalima naudoti nežinomų šaltinių (ypač atvirų telkinių) vandens, jo nerekomenduojama naudoti ir plovimui;
• perkant maisto produktus būtina pasižiūrėti į tinkamumo vartoti terminą, ar jis nepasibaigęs;
• pagaminus maistą, nuvalyti visus virtuvės paviršius, gerai išplauti įrankius ir indus;
• nuolat nukenksminti kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.

Virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai, yra įvairūs patogeniški virusai, kurie išsiskiria su žmogaus išmatomis. Vieni jų, patekę į žmogaus organizmą pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą. Kiti (pvz., enterovirusai) gali sukelti nervų sistemos pakenkimų, kvėpavimo takų sistemos, raumenų, odos, akių, rečiau virškinamojo trakto susirgimus. Adenovirusai pirmiausia pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami viduriavimą, taip pat jie sukelia kvėpavimo takų, akių, šlapimo pūslės ar lytinių organų infekcijas ir kt. Viduriavimas gali būti tik vienas iš ligos simptomų. Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai iki 10–15 dienų, išmatose  iki 7 mėnesių. Taip pat jie atsparūs 60° C–70°C temperatūrai ir užšalimui. Jie atsparūs plačiai naudojamiems dezinfekciniams skiediniams, bet jautrūs chlorui ir chloro turintiems preparatams. Nuo šių infekcijų sukėlėjų galima apsisaugoti naudojant nespecifines ir specifines profilaktikos priemones.

Svarbu prisiminti, kad rankas visada reikia plauti, kai jos:

• nešvarios;
• kai sugrįžtame į namus po darbų ar žaidimų lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.
• prieš maisto tvarkymą ir po jo;
• kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
• prieš vaikų maitinimą ar prieš valgį;
• kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
• pakeitus vaikams sauskelnes;
• po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
• slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.

Dar patariama neliesti veido, burnos, nosies, akių nešvariomis rankomis,nesidalinti asmeniniais daiktais tokiais kaip valgymo įrankiais, stiklinėmis, iš kurių geriate, dantų šepetėliais. Tai svarbiausios nespecifinės profilaktikos priemonės. Kitas svarbus aspektas, kad sveiki asmenys neturėtų artimai bendrauti su ligoniu, sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų, suaugusieji taip pat turi likti namuose, pagal galimybes izoliuotis, kad neplatintų užkrato. Taikant specifinę profilaktiką, viena veiksmingiausių  infekcijos priemonių yra skiepai. Lietuvoje skiepijama nuo rotavirusinės infekcijos. Įprastai skiepijami kūdikiai nuo 6 savaičių amžiaus.

Tad norint veiksmingai kovoti su užkrečiamomis ligomis, sumažinti jų paplitimą būtina kiekvienam mokėti apsisaugoti, vadovautis pateiktomis sveikatos specialistų rekomendacijomis ir būti socialiai atsakingiems.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Džiugelytė